bėgis

bė̃gis sm. (2) 1. B bėgimas, lėkimas: Arklio bė̃gis KII10. Įsidrąsinę puolikai pagreitino bėgį rš. Ans nuo bė̃gio trūkį gavo J. Į bė̃gį juodu (arkliai) geri, tik lepūs Gs. Pirma žingsniu ėjo, o paskuo su bėgiù bėgti ėmė Dr. Kitasis pjovė[ja]s bėgiu bėga, bet nedaug tepripjauna Šts. Vienu bėgiù parbėgau, nu lytaus bėgdamas Plng. Pobėgio bėgiu pabėk ir priginsi Šts. 2. ėjimas, veikimas (apie mechanizmus): Šito laikrodžio geras bė̃gis Pg. | Juo lenktesnis dalgis, tuo geresnį tura bė̃gį (geriau eina per žolę) Vvr. 3. skriejimas (apie dangaus kūnus): Savo metus vienat pagal saulės bėgį rokavo Kel1862,58. Kraštas praviras, įskypai prieš bėgį saulės biškį žemyn laužtas P. Mėnesio bė̃gis KII68. Žvaigždžių bė̃gis KI624. 4. laikotarpis, būvis: Čia visas bė̃gis trisdešimt metų, ir kiek viskas persimainė! Plv. Daug šimtmečių bėgyje Ns1857,6. [Dokumentai] apšvies jojo gyvenimo bėgį ir veiklumą LTI264. Ten taip pat mūšio bėgis apsakomas LTII401. ║ eiga: Tolesniu bėgiu savo skundų jie ir nesirūpino A.Janul. Visi sėdėjo suoluose, atsidėję ir tylomis sekdami bylos bėgį rš. ║ laikas, laikotarpis: Par tą bė̃gį pasitaiko ir blogi metai Šts. 5. tėkmė: Upės bė̃gį kitur nukreipti KII10. Upė perkeitė savo bėgį LC1885,3. 6. tekėjimas, cirkuliacija: Aš nejutau nei šalčio, nei šilumos, kraujo bėgis rodės apmiręs LC1883,12. 7. plaukimas: Tai paeina iš bėgio laivos brš. 8. pačiūža, ledžinga: Nusipirko naujus bėgiùs ir išėjo čiuožt Snt. 9. BzF99, Vlkv rogių pavažų apatinis apkaustymas: Prie pavažų kalami bė̃giai Br. Nudilę šlajų bė̃giai Br. 10. plūgo pavažėlė, pačiūža: Žagrė nepastoviai eina – bėgis per trumpas Vlkv. Bė̃gis jau reikia užmesti (palopyti) – visai nubėgęs (nudilęs) Grl. 11. plieninė sija traukinio ratams riedėti: Bildėdamas ant geležinių bėgių pajuodęs traukinys į Kauną bėgo V.Mont. Gali traukinys nušokti nuo bėgių rš. 12. rš automobilio pavara.